Mados, kaip ir meno, prigimtis yra ne tik dvasinė, bet ir intelektualinė. Per visą mados istoriją, glaudžiai bendradarbiavo vaizduojamojo ir taikomojo meno atstovai. Tapybos, skulptūros ir grafikos kūriniai dažnai tapdavo įkvėpimo šaltiniais drabužių dizaineriams.
Dauguma mados dizainerių artimai bendradarbiauja su menininkais arba netgi patys save laiko meninkais. Mados istorijoje užfiksuotos ir garsių menininkų draugystės: Koko Šanel draugas buvo Pablas Pikasas, drabužių dizainerė Elzė Šiaperli savo bendraminčiu laikė ekstravagantiškąjį siurrealistą Salvadorą Dali. Šis jos prašymu sukūrė kvepalų Shoking buteliuko dizainą, kuris vaizdavo moters torsą. Šią idėją vėliau pasiskolino Žanas Polis Gotjė, savo vardo moteriškiems kvepalams.
XX a. šeštojo dešimtmečio abstrakcionizmo kryptis popmenas veikė Misoni raštus.1965 m . Ivas Sen Loranas pristatė kolekciją Mondrian, įkvėptą olandų tapytojo. Džanis Versačė 1991 m. sukūrė pavasario ir vasaros kolekciją, taip pat įkvėptas popmeno.
Mada, kaip ir kitos meno šakos, gali būti išjuokta neišmanėlių – juk tik išsilavinę žmonės tinkamai vertina meną.
Mados plėtrą galima paaiškinti socialiai, politiškai ir ekonomiškai, tačiau labai abejotina, ar tokie paaiškinimai tinkamai atskleidžia mados fenomeną. Juk žinoma, kaip svarbu žmonių troškimas turėti gražių daiktų, išsiskiriančių spalva, linija ir forma. Mada panaši į meną tuo, kad laikosi savų formos taisyklių: kaip tapyba ir literatūra, ji visuomet pasaulį interpretuoja savaip.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą