2014 m. gegužės 21 d., trečiadienis

Salvadoro Dali darbai

Salvadoras Felipas Žasintas Dali Domenekas - ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius, vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų.


  
Žymiausi dailės darbai:



„Pilietinio karo nuojauta“ – 1936




 „Miuncheno sutartis“ – 1938





„Ištirpęs laikas“ – 1931



Donatelas

Donatelas (Donatello, tikras vardas Donato di Niccolò di Betto Bardi, g. 1386 m. Florencija – m. 1466 m. gruodžio 13 d. Florencijoje) – italų skulptorius.
Donatelas buvo gyvo, veržlaus temperamento menininkas. Pirmasis pradėjo kurti apvalią – visatūrę, su architektūra nesusietą skulptūrą. Giberčio mokinys. Skulptūra tuo metu vystėsi dviem kryptim: pasaulietine ir religine.

  

Kūryba

Donatelas genijus reiškėsi abiejose šiose kryptyse. Jo sukurta „Nukryžiuotojo“ skulptūra subtiliai atskleidė žmogiškąsias kančias, momento herojiškumą, tuo smarkiai nutoldama nuo viduramžių skulptūros tradicijų. Donatelo novatoriškumas labiausiai išryškėjo Dovydo skulptūroje. Jauno Dovydo kūnas pilnas gracijos ir jėgos. Visa jo laikysena byloja mums apie pergalę, patirtą prieš milžiną Galijotą. Nors Donatelo kūrybą stipriai veikė antikinis menas, tačiau jo skulptūra skyrėsi nuo antikos skulptūrų.
Dovydas vaizduojamas su šiaudine skrybėle kaip paprastas piemuo. Ši skulptūra nieko nebeturi iš idealaus ir tobulo pusdievio, kurį labai mėgo vaizduoti graikai savo skulptūrose. Kitoks yra ir Dovydo nuogumas. Jo figūroje matomos ne vien idealias proporcijas ir tobulą grožį, bet laisvą, savo jėgomis pasitinkančią herojišką asmenybę. Dovydas yra pirmoji po ilgos pertraukos sukurta natūralaus žmogaus ūgio ir apnuoginta skulptūra.
1443 m. Donatelas iš bronzos nuliejo karvedžio Gatamelatos statulą – pavaizdavo jį raitą ir ginkluotą kaip romėnų karį. Prototipu šiai skulptūrai skulptorius paėmė išlikusią antikinę Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus statulą.   
                                             

                                           („Dovydas“ – žymiausias kūrinys 1430 m. )

                                                 

Trys garsiausi paveikslai pasaulyje

1. Mona Liza – žymiausias Leonardo da Vinčio paveikslas, vienas iš pačių žymiausių apskritai Vakarų kultūroje. Dabar paveikslas priklauso Prancūzijos vyriausybei ir kabo Luvro muziejuje Paryžiuje. Paveiksle nutapyta moteris, žvelgianti į žiūrovą su paslaptinga šypsena.
Leonardas da Vinčis kūrė paveikslą nuo 1503 m. pavasario – 1505 m. vasaros. Tai Florencijos didiko Frančesko del Džokondos žmona. Atrodo Leonardas jautė ypatingą meilę paveikslui, kadangi pasiimdavo jį su savimi į visas vėlesnes keliones. Šiuolaikiniai mokslininkai yra suradę daug sutapimų Lizos ir da Vinčio veido bruožuose, todėl kartais manoma, kad Mona Liza tai ir da Vinčio veido atspindys. Žiūrint į Mona Lizą su dešiniuoju fonu (fonas už Lizos nelygus) Mona Liza atrodo mažesnė, žiūrint su kairiuoju ji atrodo didesnė.

Vaizdas:Mona Lisa, by Leonardo da Vinci, from C2RMF retouched.jpg

       2. Žvaigždėta naktis - Vincento van Gogo, nutapytas pietų Prancūzijoje 1889 m.

Vaizdas:VanGogh-starry night.jpg



        3. Paskutinė vakarienė Leonardo da Vinčio freska. Nuo 1495 iki 1498 metų Leonardas dirbo prie savo vieno žymiausių darbų, freskos „Paskutinė vakarienė“. „Paskutinė vakarienė“ – gilaus monumentaliosios tapybos dėsnių supratimo pavyzdys. Ji nutapyta ant siauros sienos didžiulėje, pailgoje salėje – Šv. Marijos Maloningosios bažnyčios (Santa Maria delle Grazie) vienuolyno Milane valgomajame. Freskos figūros pusantro karto didesnės už natūralias, tad salėje jos pirmiausia ir atkreipia dėmesį.                     

Vaizdas:Leonardo da Vinci (1452-1519) - The Last Supper (1495-1498).jpg
         
                                                                          
                     

Menas ir mada

Mada – tai žmogaus savybių atspindys.
Mados, kaip ir meno, prigimtis yra ne tik dvasinė, bet ir intelektualinė. Per visą mados istoriją, glaudžiai bendradarbiavo vaizduojamojo ir taikomojo meno atstovai. Tapybos, skulptūros ir grafikos kūriniai dažnai tapdavo įkvėpimo šaltiniais drabužių dizaineriams.
Dauguma mados dizainerių artimai bendradarbiauja su menininkais arba netgi patys save laiko meninkais. Mados istorijoje užfiksuotos ir garsių menininkų draugystės: Koko Šanel draugas buvo Pablas Pikasas, drabužių dizainerė Elzė Šiaperli savo bendraminčiu laikė ekstravagantiškąjį siurrealistą Salvadorą Dali. Šis jos prašymu sukūrė kvepalų Shoking buteliuko dizainą, kuris vaizdavo moters torsą. Šią idėją vėliau pasiskolino Žanas Polis Gotjė, savo vardo moteriškiems kvepalams.
XX a. šeštojo dešimtmečio abstrakcionizmo kryptis popmenas veikė Misoni raštus.1965 m . Ivas Sen Loranas pristatė kolekciją Mondrian, įkvėptą olandų tapytojo. Džanis Versačė 1991 m. sukūrė pavasario ir vasaros kolekciją, taip pat įkvėptas popmeno.
Mada, kaip ir kitos meno šakos, gali būti išjuokta neišmanėlių – juk tik išsilavinę žmonės tinkamai vertina meną.
Mados plėtrą galima paaiškinti socialiai, politiškai ir ekonomiškai, tačiau labai abejotina, ar tokie paaiškinimai tinkamai atskleidžia mados fenomeną. Juk žinoma, kaip svarbu žmonių troškimas turėti gražių daiktų, išsiskiriančių spalva, linija ir forma. Mada panaši į meną tuo, kad laikosi savų formos taisyklių: kaip tapyba ir literatūra, ji visuomet pasaulį interpretuoja savaip.